Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai sudaro bendruomenę, susijusią su maisto fermentacija ir daugybe biologinių procesų. Norint suprasti šią sistemą, svarbu vertinti ir jos sudėtį, ir veiklą.
Kas yra mikrobiota, o kas – mikrobioma?
Mikrobiota vadiname mikroorganizmų bendruomenę: bakterijas, archėjas, grybus ir kitus mikroorganizmus. Mikrobiomo sąvoka apima ir jų genetinę informaciją bei platesnį ekologinį kontekstą. Kasdienėje kalboje šios sąvokos dažnai vartojamos panašiai, tačiau jos nėra visiškai tapačios.
Žarnyno bendruomenė nėra vienodas „gerųjų bakterijų“ sąrašas. Jos sudėtis skiriasi tarp žmonių ir keičiasi laikui bėgant. Vienos bakterijų genties kiekis savaime neapibūdina visos sistemos.
Ką žarnyno mikroorganizmai daro su maistu?
Dalis žmogaus fermentų nesuskaidytų angliavandenių pasiekia storąją žarną. Mikroorganizmai gali juos fermentuoti. Šio proceso metu susidaro įvairūs junginiai, tarp jų acetatas, propionatas ir butiratas. Tai trumpųjų grandinių riebalų rūgštys. Jų susidarymas priklauso nuo maisto substratų ir bendruomenės gebėjimo juos panaudoti. [1]
Maistas todėl svarbus ne tik žmogui: jis taip pat keičia mikroorganizmų gaunamas žaliavas. Tačiau skirtingos skaidulos nėra tapačios, o jų poveikis nėra vienodas visiems.
Kodėl svarbi bakterijų tarpusavio sąveika?
Vienos bakterijos pagamintus junginius gali panaudoti kitos. Laboratoriniuose tyrimuose tam tikrų bifidobakterijų gaminamas acetatas ir laktatas prisidėjo prie kitų bakterijų butirato gamybos. Tai metabolinis bendradarbiavimas. [2]
Šis mechanizmas parodo, kodėl bakterijos nėra izoliuoti „priedai“. Tačiau laboratorijoje parodyta sąveika savaime neįrodo, kad konkretus maisto produktas ar papildas turės tokį patį poveikį žmogui.
Kas gali keisti žarnyno bendruomenę?
Mityba ir antibiotikų vartojimas yra svarbūs mikrobiotos tyrimų veiksniai. Pokyčių pobūdis priklauso nuo konkrečių sąlygų. Antibiotikų poveikį ir atsistatymo ribas aptariame atskirame straipsnyje apie mikrobiotą po antibiotikų.
Įvairovė padeda apibūdinti mikrobiotą, tačiau vien didesnis rūšių skaičius nėra universalus sveikatos matas. Vertinant tyrimus svarbu klausti, kas išmatuota: sudėtis, metabolitai ar žmogaus savijautos pokytis.
Ar iš simptomų galima nustatyti mikrobiotos sudėtį?
Ne. Pilvo pūtimas ar pakitęs tuštinimasis savaime neparodo, kurių bakterijų trūksta. Šių simptomų priežastys gali skirtis. Daugiau apie tai – straipsnyje apie pilvo pūtimą.
Ką verta prisiminti?
Mikrobiota yra tarpusavyje susijusi bendruomenė. Jos tyrimai padeda suprasti biologinius procesus, bet asociacija tarp bakterijų ir sveikatos rodiklio dar nėra priežasties ar gydymo veiksmingumo įrodymas. Skaitydami apie mikrobiomą vertinkite tyrimo metodą, dalyvius ir išvadų ribas.
Skaitykite toliau
- Bifidobacterium: kuo svarbios bifidobakterijos?
- Kaip žarnyno bakterijos fermentuoja maistą?
- Kas nutinka mikrobiotai po antibiotikų?
Moksliniai šaltiniai
- Holscher HD. Dietary fiber and prebiotics and the gastrointestinal microbiota. Gut Microbes. 2017;8:172–184. DOI: 10.1080/19490976.2017.1290756.
- Belenguer A ir kt. Two routes of metabolic cross-feeding between Bifidobacterium adolescentis and butyrate-producing anaerobes from the human gut. Applied and Environmental Microbiology. 2006;72:3593–3599. PubMed.
Parengta BIFIDO žinių serijai. Informacija edukacinė. Bendrieji mikrobiomos tyrimai nėra konkretaus BIFIDO produkto klinikinio veiksmingumo įrodymas.